2002 m. Klaipėdos miesto savivaldybė perėmė buvusį tabako fabriką ir jo teritoriją (Bangų g. 5a, Klaipėda) iš UAB „Philip Morris Lietuva“. Penkiaaukščiame pramoniniame pastate nuspręsta įrengti „Kultūros fabriką“, kur uostamiesčio menininkai galės kurti šiuolaikišką meną, aktyviai bei kūrybingai eksperimentuoti tam skirtose ir pritaikytose erdvėse; pristatyti, demonstruoti ir parduoti meno kūrinius.
2008 m. gavus paramą iš Lietuvos ūkio ministerijos buvo pasirašyta projektavimo sutartis su įmone Pilis. Senasis 1917 metų statybos fabriko pastatas nėra kultūros paveldo objektas, tačiau jis stovi saugomoje teritorijoje, Klaipėdos senamiestyje, todėl projektas buvo apribotas aukščio ir apimčių reikalavimais. Projektui buvo keliami tikslai: pastatą padaryti šiuolaikišką, lengvai transformuojamą ir pritaikomą įvairioms meninėms veikloms. Be abejo, reikėjo priderinti fabriko išvaizdą ir prie Klaipėdos senamiesčio.
Kultūros fabrikas Klaipėdoje
Kultūros fabrikas išsidėstė senąjame penkiaaukščiame ir naująjame dviejų aukštų priestate. Pirmame senojo fabriko aukšte veiks kavinė su terasa, kur galės vykti renginiai. Antrame ir trečiame aukštuose bus kūrybinės studijos, dirbtuvės ir biurai; ketvirtame – bendro naudojimo studija; penktame – repeticijų ir kamerinių renginių salė, su pritaikyta šokėjams grindų danga. Rūsyje drabužinė, techninės ir sandėliavimo patalpos, bei patalpos skirtos parodoms, nereikalaujančioms natūralaus apšvietimo. Naujojo priestato rūsyje – kino salė su aparatine; pirmame aukšte – konferencijų salė; antrame – salė scenos menams.
Pramoninį interjero stilių LOFTĄ apsprendė pats pastatas. Fabrikas paliktas fabriku, tačiau pakeista jo funkcija. Projektuotojai taikė minimalią ir kartu funkcionalią apdailą, išryškindami senus pastato elementus, konstrukcijas ir mūrą.
Generalinis šio pastato rangovas UAB Rekosta, analizuodamas pastato būklę, nustatė, kad vienas jo kampas yra sėdęs 14 cm. Reikėjo stiprinti šios dalies pamatus, darbai buvo patikėti UAB „Projektana“, sukaupusiai patirtį šioje srityje. Senojo pastato pamatų ir pagrindo būklę įvertino ir šių konstrukcijų tvirtinimo projektą parengė UAB Geotechniniai darbai. Bendrovė pagal nekenkiančią aplinkiniams statiniams technologiją CFA įrengė ir naujojo priestato pamatų polius bei armuotų besiglaudžiančių polių atraminę sieną. Rūsio konstrukcijoms buvo panaudotas plieno plaušu armuotas betonas, kas sutaupė laiko.
Tris senojo pastato sienas teko apšiltinti iš išorės, visas fasadas buvo aptinkuotas struktūriniu tinku ir dažytas. Jono kalnelio pusės fasadas papuoštas raudonų plytų piliastrais su tvirtinamaisiais inkarais. Priestato fasadas uždengtas UAB Betonika apdailinio betono plokštėmis su faktūrine apdaila „Recli“. UAB Serfas pasiūlė Menų fabrikui latviškas keramines apdailos plytas „Janka“, kurios labai tiko prie senojo atnaujinamo fasado.
Dviejų aukštų vestibiulis, jungsiantis Kultūros fabriko pastatus turės terasą, t.y. eksploatuojamą stogą. Eksploatuojami plokštieji stogai turi unikalių projektinių sprendimų. Dėl susikaupusių kritulių gali susidaryti papildomos stogo apkrovos, vadinasi turi būti gerai įrengta perteklinio vandens drenavimo sistema.
Vandens nuvedimo sistemas šiam projektui pristatė įmonė HL Baltic Technical Center, atstovaujanti Lietuvoje „HL Hutterer & Lechner“. Kultūros fabrikui buvo naudojamos specialios įlajos, skirtos terasoms „HL62B“ – pagamintos iš polipropileno, su uždedamu nerūdijančiojo plieno žiedu, paviršinio vandens surinkimo trapu su nerūdijančiojo plieno grotelėmis bei į korpusą integruotu savireguliuojamuoju elektros kabeliu, kas garantuoja, kad įlajos būtų visada atviros,o žiemą neužšalusios. Pasak Sauliaus Šalnos, HL Baltic Technical Center vadovo, šios įlajos optimaliausiai užtikrina, kad eksploatuojamas stogas būtų sausas ir vanduo nesikauptų vidinėse nematomose stogo konstrukcijose bet kokiomis oro sąlygomis.
Teritoriją juosia geometriška ažūrinė tvora, palaikanti objekto industrinį stilių.
Kiemas pagrinde išklotas skaldytu granitu. Kieme esantys laiptai suformuoti iš ilgaamžių granitinių pakopų. Granitinius gaminius projektui tiekė UAB Granitinė skalda. Į grindinį įmontuotas, pastatą puošiantis tamsiu paros metu, apšvietimas.
Kultūros fabrikas pradeda veikti 2014-11-14.
