Strasipsnis iš žurnalo Elektros Erdvės Nr. 39.
2016 m. žymi naujos eros Lietuvos elektros energetikos sistemoje pradžią: dėl naujų galingų elektros jungčių – „NordBalt“ ir „LitPol link“ – Lietuva tampa geriausiai sujungta elektros energetikos sistema Baltijos jūros regione.
„LitPol Link“ projekte dirbę organizatoriai, infrastruktūros vystytojai, vykdytojai ir kiti dalyviai vienbalsiai pripažįsta, jog šis projektas buvo visapusiškai sunkus ir įtemptas – išskirtinis mastais, iššūkiais, naujomis žiniomis ir pirmą kartą šalyje panaudotomis aukščiausio lygio technologijomis. Kaip visada, didelės pergalės ateina tik po sunkių kovų.
Daugiau nei du dešimtmečius rengtas projektas
Tarpsisteminę elektros energijos perdavimo jungtį „LitPol Link“ tarp Lenkijos ir Lietuvos sudaro elektros perdavimo oro linija, transformatorių pastotės abiejose jungties pusėse ir nuolatinės srovės keitiklio stotis prie Alytaus. Pirmą kartą Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras sujungusia oro linija elektra abiem kryptimis teka net iki 500 MW galia.
„Pirmosios kalbos apie „LitPol Link“ projektą prasidėjo prieš 23 metus. Deja, per tą laiką iškilo daug įvairiausių iššūkių, kurių sprendimas užtruko ilgiau, nei buvo tikėtasi, todėl „LitPol Link“ jungtis baigta tik dabar. „NordBalt“ projekto galimybių studija parengta 2004–2006 m., o projektas jau baigtas, nors jo technologiniai iššūkiai nebuvo mažesni. Tiesa, didžioji dalis kabelio saugiai guli Baltijos jūros dugne, todėl nereikėjo derinti su sklypų savininkais ir atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Nors „LitPol Link“ per Lietuvos teritoriją eina tik 51 km, ta atkarpa kerta daugiau nei 500 privačių žemės sklypų – su visais jų reikėjo pasirašyti sutartis ir informuoti, kokios įtakos mūsų darbai turės jų aplinkai ir darbams. Ir tai užtruko. Be to, atliktas itin išsamus strateginis šios investicijos pasekmių ir poveikio aplinkai vertinimas, apimantis ir vertinimą tarpvalstybiniu požiūriu. Rengiantis jungties projektavimui ir rangai teko inicijuoti daugybės teisės aktų pakeitimus, kad statyti apskritai būtų galima. Taip pat kiekvieną jungties kilometrą apžiūrėjo aplinkosaugininkai, tikrindami, ar nebus jokių aplinkos pažeidimų ir ar galime ten tiesti liniją. Taigi vien pasiruošimas pradėti projektą buvo sudėtingas“, – projekto „LitPol Link“ pradžią prisimena Karolis Sankovski, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius.Iki šiol Lietuva buvo sujungta su Latvijos, Karaliaučiaus ir Baltarusijos elektros sistema, tačiau neturėjome nė vienos jungties su Vakarų Europa. Dabar turime elektros importo alternatyvų. O mūsų šalis importuoja nemažai: tarkime, 2014 m. skaičiavimais vidutiniškai importavome 72 proc. visos suvartojamos energijos. O būna ir dienų, kai šis skaičius pakyla iki 89–90 procentų. Taigi su „LitPol Link“ atsiradusi alternatyva mums suteikia saugumą ir yra aktuali visam regionui – Lietuva tapo svarbia elektros energijos tekėjimo sankryža“, – aiškina K. Sankovski.

Dirbo ir kranai, ir aukštalipiai
Vieni pagrindinių projekto rangovų – A. Žilinskio ir ko UAB, pastačiusi 51 km ilgio elektros perdavimo liniją nuo rekonstruotos Alytaus transformatorių pastotės iki Lenkijos sienos, – atskleidžia, kad tarptautinis „LitPol Link“ projektas išskirtinis unikaliomis patirtimis.
„Iki šiol Lietuvoje nebuvo 400 kV įtampos elektros oro linijos. Tai reiškia, kad nebuvo ir tokios patirties. Na, žinoma, galime šios linijos statybas palyginti su „NordBalt“ projekto atkarpa – 89 km ilgio 330 kV oro linija Klaipėda–Telšiai, kurią taip pat pastatėme mes. Tačiau ten buvo statomos 30 m aukščio atramos. O „LitPol Link“ jungčiai reikėjo montuoti net 50 m aukščio atramas. Tai yra nemažas skirtumas“, – pasakoja A. Žilinskio ir ko UAB Energetikos departamento direktorius Tomas Urbonas.
51 km trasoje teko sumontuoti 150 atramų. Kiekvienai jų pastatyti reikėjo dviejų 300 t keliamosios galios kranų, galinčių atramą pakelti net į 60 m aukštį. Taip ir judėjo trasos statybos nuo atramos iki atramos – maždaug 300 m ilgio žingsniais. Montuotojams dirbti teko kalvotose ir molingose vietovėse, todėl, kad privažiuotų sunkiasvorė technika, rangovai privalėjo įrengti daug laikinų kelių. Trasos darbų sparta itin priklausė ir nuo oro sąlygų – užkelti atramas ir pritvirtinti jas prie polių buvo galima tik ramiomis nevėjuotomis dienomis. Subjurę orai dažnai stabdydavo montuotojų brigadų darbą. Vis dėlto didžiausiu technologiniu iššūkiu tapo laidų montavimas.
„Privažiavimas prie pastatytų atramų buvo sudėtingas, negalėjome visiškai išnaudoti technikos, todėl pagrindinį darbą atliko aukštalipiai. Jiems teko lipti į 50 m aukščio atramas ir izoliatoriais nusileisti iki laidų. Tuomet, važiuojant ant laidų pakabintais vežimėliais, sukabinti nuotolinius spyrius – intarpus tarp laidų, kad jie nesiliestų tarpusavyje. Dėl tokių sudėtingų sąlygų reikėjo specialaus darbuotojų pasiruošimo“, – tvirtina darbų vadovas Audrius Žičkus.
Specialios technikos prireikė ir norint atlikti šalyje dar neįprastą laidų montavimą ir reguliavimą, kai 1 fazėje yra 3 laidai. Šios technikos A. Žilinskio ir ko UAB surado tik užsienyje.
Kilo netikėtų geopolitinių iššūkių
150 „LitPol Link“ trasos Lietuvoje atramų laiko daugiau nei 900 km laidų. Laidus oro linijoms tiekė Turkijos įmonė, o metalo konstrukcijos atramoms montuoti užsakytos Donecko (Ukraina) įmonėje.
Štai čia A. Žilinskio ir ko UAB susidūrė su dar vienu, šįkart geopolitiniu, iššūkiu. Laiku gauti projektui įgyvendinti reikalingas metalines atramas iš Donecke esančios gamyklos buvo itin sudėtinga, nes konstrukcijų gamintojai pateko į Ukrainos pajėgų vykdomos antiteroristinės operacijos teritoriją. Rangovui bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje ir
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamentu, šias itin svarbias konstrukcijas į Lietuvą teko pargabenti ypatingos skubos tvarka.
„Šis, atrodytų, antraeilės reikšmės įvykis itin gerai iliustruoja, ką teko patirti vykdant šį projektą. Būta įvairių patirčių, tačiau dabar, praėjus šiek tiek laiko, viską vertiname kaip pamokas, kurias išmokome ir kurios padeda įmonei augti ir stiprėti. Juk mes, lietuviška įmonė, savo darbų portfelyje jau turime ir sudėtingų tarptautinių projektų“, – pabrėžia A. Žilinskio ir ko UAB Energetikos departamento direktorius T. Urbonas.
Tarptautinis „LitPol Link“ projektas išskirtinis tuo, kad suteikė galimybę dalytis skirtingų šalių įmonių patirtimi ir tarpusavyje derinti darbų procesus, ieškant geriausių sprendimų. Lietuvos ir Lenkijos įmonės turėjo tartis, nes bendro projekto techniniai parametrai turėjo išlikti analogiški.
Pirmą kartą Lietuvoje panaudota technologija
Projekto „LitPol Link“ rangovas – energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB – atliko keitiklių stoties su aukštos įtampos įranga projektavimo, gamybos, tiekimo, montavimo ir bandymo darbus. Panaudota viena pažangiausių valdymo sistemų MACH (Modular Advanced Control for HVDC ), plačiausiai pasaulyje naudojama HVDC ( High Voltage Direct Current ) ir FACTS valdymo technologija.
„Kalbant paprastai, „LitPol Link“ jungtis sudaryta iš dviejų dalių: keitiklio, konvertuojančio elektros energiją iš kintamosios į nuolatinę ir iš nuolatinės į kintamąją, ir 400 kV skirstyklos šalia, iš kurios nuvesta oro linija Lenkijos link. ABB technologijos tiekėja buvo atsakinga už HVDC keitiklį ir 400 kV skirstyklą, jungiančią su Lenkijos perdavimo tinklais. ABB komandoje kartu dirbo specialistai iš Švedijos, kurie buvo atsakingi už HVDC keitiklio statybą, ir Lietuvos ekspertai, kuriems teko 400 kV skirstykla, ji turėjo būti sujungta su Lenkijos ELK BIS skirstykla einančiomis 400 kV perdavimo linijomis. Lietuvos perdavimo tinklas siekia tik 330 kV, o Lenkijos – 400 kV. Kadangi šie tinklai dėl HVDC intarpo turėjo būti sujungti, teko susidurti su nemažai iššūkių. Tačiau galutinis rezultatas iškalbingas – Lietuvos energetikos tinklas prijungtas prie Vakarų Europos tinklo“, – apie projekto iššūkius pasakoja ABB Elektros sistemų skyriaus verslo vystymo vadovas Mindaugas Stulgis.
Nuolatinės srovės keitiklis – technologiškai sudėtinga aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių tiristorinė technologija, leidžianti sujungti energetines sistemas, kurios kitaip negalėtų būti sujungtos. Kadangi jungiamos dvi savarankiškai nesinchroniniu režimu dirbančios elektros energijos perdavimo sistemos, buvo būtina pastatyti „energetinę sankabą“. Ją sudaro du pagrindiniai elementai: dvi srovės keitiklių stotys, konvertuojančios kintamąją srovę į nuolatinę ir atvirkščiai – nuolatinę srovę į kintamąją. Būtent dėl to, kad abi keitiklių stotys yra vienoje vietoje, toks sprendimas žargonu vadinamas „back-to-back“ (liet. nugara į nugara). Elektros tiltas sujungia dvi savarankiškai nesinchroniniu režimu dirbančias elektros sistemas.
„LitPol Link“ jungtimi jau teka elektra
Praėjusių metų pabaigoje „LitPol Link“ jungtimi pirmąkart istorijoje iš Lietuvos į Lenkiją pradėjo tekėti elektra – prasidėjo naujosios tarptautinės jungties sistemos bandymai. Gruodžio pradžioje iš Lenkijos gauta elektra jau buvo prekiaujama elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje. Elektros jungtis su Lenkija įprastu režimu pradėjo veikti šių metų vasario 3 dieną. Kokie bus „LitPol Link“ jungties eksploatavimo iššūkiai?
„Darbus atidavėme vertinti užsakovui, objekto eksploatacija dabar jau jo rankose. Žinoma, garantiniai įsipareigojimai mums išlieka. O kalbant apie galimus eksploatavimo iššūkius turbūt reikėtų paminėti sudėtingas objekto priežiūros sąlygas: aukštas atramas, ilgas linijas miškingose ir kalvotose vietovėse“, – baigia A. Žilinskio ir ko UAB darbų vadovas A. Žičkus.
„Mūsų įmonė „LitPol Link“ projekte buvo atsakinga už pakeliamųjų grindų ir kopėtyno projektavimo ir montavimo darbus Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo ir 400 kV atvirosios skirstyklos teritorijoje. Nors tai buvo ne pirmasis mūsų tokio pobūdžio tarptautinis projektas („Nordbalt“ projekte Klaipėdoje tokia pati sistema sumontuota 400 m2 teritorijoje), per mūsų 20 metų praktiką „LitPol Link“ buvo pirmasis tokio masto, palyginti su esama periferine įranga po grindimis, iš viso 700 m2 teritorijoje, atliktas projektas Lietuvoje. Kaip pagrindinius projekto iššūkius įvardyčiau didelį kiekį komunikacijų, kurios turėjo būti sumontuotos po pakeliamosiomis grindimis, ir suprojektuotą net 5 skirtingų lygių kopėtyną, kuriame turėjo būti paskirstyti įvairių rūšių kabeliai. Vienas pagrindinių mūsų montuotų ISO pakeliamųjų grindų pranašumų – jų suteikiama erdvė po pakeliamosiomis grindimis, nes pakeliamosios sistemos kojelės gali būti net iki 2 400 mm aukščio ir montuojamos kas 1 200 x 1 200 mm tinklelio principu, o ne kas 600 x 600 mm, kaip įprasta Europoje ir pasaulyje. Būtent todėl atsiranda pakankamo dydžio erdvė periferinei įrangai: laidams, komunikacijoms, kabeliams, palengvėja kopėtynų priežiūra montuojant ir eksploatuojant kabelius, taip pat turime daugiau laisvės montuodami įrenginius. ISO sistema yra itin stabili, palyginti su kitomis sistemomis. Montuodami ir eksploatuodami ISO sistemą, galime visiškai demontuoti grindų plokštes – tai sistemos stabilumui neturės jokio poveikio dėl jos unikalios konstrukcijos. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad ISO pakeliamųjų grindų sistema itin patvari – ant mūsų grindų galima montuoti sunkiai sveriančius įrenginius. Tarkime, šiame projekte buvo keliamas reikalavimas išlaikyti 10 kN/ m2 apkrovą, tačiau galima pasiekti 40–50 kN/m2 ir didesnę. Didžiuojamės, kad esame vienintelė įmonė Lietuvoje, galėjusi pasiūlyti tokio aukšto lygio technologinį sprendimą, atitinkantį minėtus užsakovo reikalavimus.“
„Mūsų įmonė dirbo net keliuose „LitPol Link“ projekto etapuose: kaip A. Žilinskio ir ko UAB, subrangovai, Alytaus–Lenkijos atkarpos atramų projekte atlikome elektros atramų monolitinius galvenų (pamatų) betonavimo darbus, o dirbdami su UAB „Conresta“ pamatų įrengimo darbus vykdėme Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo stoties ir 400 kV atvirosios skirstyklos projekte. Abi patirtys buvo unikalios iššūkiais, tačiau norėtųsi išskirti bendrą abiejų projektų vardiklį – iškelti itin aukšti reikalavimai betono kokybei, kuriuos, žinoma, įvykdėme.
Patikra ir betono kokybės bandymai buvo atliekami betonuojant. Pirmiausia, atvažiavus betonvežiui, tikrinamos atitikties deklaracijos ir betono pakrovimo laikas. Tuomet oro kiekis betone: į apvalią cilindro talpyklą iki viršaus buvo pripilama betono, tada uždedamas dangtis. Pro sklendę pripilama vandens, kad neliktų oro, ir užsukama – sukuriamas vakuumas. Tada pompa sudaromas spaudimas. Po to jis išleidžiamas. Dangtyje esantis manometras parodydavo, kiek oro buvo betone. Po šio matavimo buvo nustatomas betono laidumas vandeniui (imami 6 cilindrai), šalčio atsparumas ciklais (10 kubelių 100 x 100), betono tankis ir gniuždymo stipris (4 kubeliai 150 x 150). Išbetonavus būtinai reikėjo apsaugoti galvenas (pamatus) nuo perkaitimo, nes darbai vyko vasarą. Pamatus tekdavo du kartus per dieną laistyti vandeniu ir apdengti, kad jie būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.“
„Šiame tarptautiniame projekte mūsų bendrovė atliko elektros montavimo darbus Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo stoties ir 400 kV atvirosios skirstyklos valdymo pastate. Pasirašydami sutartį žinojome, kad atlikti darbus reikės per labai trumpą laiką. Vis dėlto, prieš pasirašydami sutartį, ilgai nedvejojome, nes mūsų bendrovei toks atsakingas ir svarbus projektas buvo ne pirmas. Numatytiems darbams buvo keliami labai aukšti reikalavimai, su jais mes visiškai susitvarkėme, iš užsakovų pretenzijų nei dėl terminų, nei dėl kokybės neturėjome. Vykdant projektą vienu metu dirbo daug įmonių, su kuriomis teko derinti tarpusavyje susijusias projekto dalis. Visas projektas buvo vykdomas pagal aukštus švedų reikalavimus ir rekomendacijas. Projekto įgyvendinimo procesą kruopščiai kontroliavo įmonės ABB specialistai iš Lietuvos ir Švedijos, daug darbų buvo atliekama pagal jų rekomendacijas. Šio projekto techninę priežiūrą vykdė AB „Litgrid“ specialistai. Prie projekto vykdymo prisidėjo ne viena užsienio įmonė, iš jų taip pat pasisėmėme naudingos patirties.“