Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras – viena didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos mokslų tyrimo bazių, suvienysianti tiksliąsias mokslo pajėgas. Jame vienu metu tyrimus galės atlikti per 700 mokslininkų ir studentų. Technologiškai sudėtingą projektą įgyvendino jungtinės veiklos pagrindu veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Fima“.
Moderniausias ir unikalus tyrimų centras – sudėtingiausias ir unikaliausias kada nors statytas technologinis kompleksas šalyje – yra 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto, kuriame po vienu stogu įkurtos mokslinės tiriamosios patalpos, laboratorijos, technologinės patalpos su specifiniais reikalavimais. Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras apjungs VU Fizikos fakultetą, dalį Chemijos fakulteto, Taikomųjų mokslų ir Teorinės fizikos ir astronomijos institutus, Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC). Taip pat čia dirbs dalis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų. Mokslo idėjų plėtrą padės įgyvendinti modernios laboratorijos, išsiskiriančios ne tik Lietuvoje, bet visame regione. Bendrą technologinę infrastruktūrą kur kas pigiau išlaikyti, kad būtų užtikrinta inovacijų grandinė – nuo studijų, mokslo, taikomojo mokslo, technologijų ir produktų kūrimo iki prototipų ir jų perkėlimo į verslą. Tikimasi, kad ši investicija atsipirks mažėjančia emigracija ir lėšų pritraukimu iš užsienio.
Mokslų centras – ypatingo preciziškumo objektas
Penkių korpusų kompleksas išsiskiria novatoriška išvaizda, atkartojančia korių ornamentiką. Architektūrinė mintis išreiškiama mikropasaulyje moderniausia XXI amžiaus medžiaga – grafenu. Šešiakampė kristalinė gardelės forma simbolizuoja tvarką, estetiką ir pabrėžia pastato modernumą.
Projekto statybinės dalies vertė yra apie 37,5 mln. eurų be PVM.
Pastato gelžbetonio karkasui sunaudota 11.054,5 m³ betono, 1437 t armatūros.
Pastato fasadui panaudota 11.850 m² fasado aliuminio-stiklo konstrukcijų, 6.330 m² aliuminio kompozito plokščių.
Įrengta 200 m² aliuminio-stiklo konstrukcijų konferencijų salė su stikliniu stogu.
Sumontuota apie 28.000 m² gipso kartono pertvarų, 2.800 m² stiklinių pertvarų.
Grindų apdailai sunaudota apie 8.000 m² plytelių, 9.000 m² PVC dangos ir 7.200 m² kiliminės dangos.
Nutiesta apie 250 km elektros kabelių ir apie 300 km silpnų srovių kabelių.

Toks sprendimas reikalavo statybos darbų tikslumo. Bendrovės „Hidrostatyba“ statybos direktoriaus Romo Stonkaus nuomone sunku įvardyti sudėtingiausią darbų etapą:
„Tai ypatingo preciziškumo objektas. Šešiakampės formos langai reikalavo maksimalaus tikslumo pradedant mūro ir baigiant betonavimo, apdailos darbais. Ypač įpareigojo „švariosios patalpos“, kuriose, vaizdžiai tariant, privalo būti švariau nei operacinėje“.
„Korių“ fasado plotas 5562 kvadratinių metrų. Jie išlankstyti iš aliuminio kompozito plokščių. Stikliniam fasadui parinkti stiklo paketai su saulės energijos laidumu, bei emaliuoti.
Racionaliai pasirinktas optimalus išorės sienų ir langų santykis leidžia sumažinti energetinius poreikius šildymui. Sienos, esančios pastato pietinėje pusėje, uždaros su daliniu įstiklinimu – langais, kad sumažėtų patalpų norminio komforto vėsinimo išlaidos.
Mokslo centro atviri vidiniai kiemeliai bus puiki poilsio ir bendravimo erdvė. Kiemelių grindinys išklotas šešiakampėmis teracinio betono plokštėmis, čia sumontuoti ir šešiakampiai teracinio betono suolai, suformuotos žalios vejos salelės. Ypatingas dėmesys skirtas kiemelio hidroizoliacijos ir pašiltinimo sprendimams, kad vidiniuose kiemuose vyksiantis gyvenimas netrukdytų aukštu žemiau laboratorijose dirbantiems mokslininkams.
Patalpos išdėstytos taip, jog būtų patogu dirbti mokslininkams, studentams bei lengvai sektųsi suvaldyti lankytojų srautus. Pastate veiks per 46 mokslinės laboratorijos. Čia įrengta 350 mokslininkų ir administracijos kabinetų bei 16 erdvių su darbo vietomis studentams pastato holuose. Keturis aukštus ir cokolį turinčio pastato antžeminėje dalyje įkurtos mokslinės įstaigos, jų administracija, laboratorijos. Atskiruose vertikaliuose blokuose dirbs atskiri institutai. Skiriamasis institucijos ženklas – konkrečia spalva dažytos durys. Interjerui parinktos šiuolaikinės mus supančios medžiagos – akmuo, plienas, betonas.
Pastato įėjimo holas apjungia laukiamąsias – susitikimų vietas, informacijos postą, konferencijų salę, kavinę ir sukuria gyvą, reprezentacinę erdvę.
Projekte nebuvo numatyta vieta konferencijų rengimui. „Hidrostatyba” universitetui pasiūlė išskirtinę dovaną – modernią konferencijų salę. Joje įrengta akustinė siena ir užuolaidos, sulaikančios triukšmą ir saulės spindulius.

Mokslo centras. Išskirtinis objektas technologijomis ir moksline įranga
Bendrovei „Hidrostatyba” šis projektas reikšmingas tuo, kad toks pastatas Lietuvoje vienintelis: išskirtinis objektas ir dydžiu, ir paskirtimi. Tai lėmė ir inžinerinių sprendimų sudėtingumą bei kompleksiškumą. Iš viso pastate, kuriame 250 laboratorinių patalpų, įdiegta daugiau kaip 30 elektroninių inžinerinių sistemų. Daugumai laboratorijų keliami specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendini, kad tinkamai funkcionuotų mokslinė įranga bei būtų galima vykdyti laboratorinius bandymus.
Pasak „Hidrostatybos“ specialistų, vieni iš sudėtingiausių inžinerinių sprendinių buvo laboratorijos, iš kurių 9 yra vadinamosios „švariosios patalpos“. Jos turi atitikti itin griežtus triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos reikalavimus, kad tyrimai būtų maksimaliai izoliuoti nuo aplinkos. Laboratorijose įdiegta vėdinimo sistema, kuomet oras patalpose keisis iki 30 kartų per valandą (palyginimui, biuruose reikalaujama tik trijų kartų). Vėdinimo sistemoms įrengti sunaudota daugiau nei 20 000 metrų cinkuotų bei 2 500 metrų specialių nerūdijančio plieno ortakių. Laboratorijų patalpose įrengta 150 oro traukos spintų, kurios prijungtos prie vėdinimo sistemos, bei 14 galingų specialių tokios paskirties objektams pritaikytų vėdinimo kamerų. Jų maksimalus galingumas siekia 120.000 kub. m/per valandą.
Įrengtos 7 ekranuotos laboratorijos, kurių vidus padengtas metaliniais lakštais, sulaikančiais elektromagnetinį spinduliavimą. Kitose laboratorijose vien antistatinė danga. „Beaidės“ kameros sienos, lubos iš mikrobangų piramidinių sugėriklių, grindys išklotos metaliniais lakštais. Vietinė vandens tiekimo ir gryninimo sistema aprūpins švariu dejonizuotu vandeniu. Bus tiekiamos 24 rūšių rūšių technologinės dujos.
Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre įrengta inertinių dujų kamerų sistema – trečia didžiausia iš visų pasaulio universitetuose įrengtų tokių sistemų. Tai leis kurti, gaminti ir testuoti puslaidininkines organines technologijas.
Mokslo centre veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, kurių infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslas, bus atliekami jam reikalingi moksliniai tyrimai.
Objekte sumontuota sudėtinga procesų valdymo ir automatizacijos, elektrotechnikos, silpnų srovių, technologinių dujų sistemos įranga. Įrenginiai aptarnaujantys inžinerines sistemas užima 1600 kv. metrų.
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras – OpenBIM Awards 2016 dalyvis.
Visapusiška išliekamoji vertė
Bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius pripažino, kad abejoja, ar kuri Lietuvos statybos kompanija iki šiol turėjo tokios, kaip Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos patirties.
„Visi pastatai yra svarbūs, tačiau tai ypatingos paskirties objektas visomis prasmėmis – ir moksline, ir statybų, ir valstybine. Tai investicija į ateitį. Šis statinys turės išliekamąją vertę ne tik kaip konstruktyvas, pastatas – jis taps urbanistinio mokslų ir verslo slėnio veidu, paties universiteto ansamblio dalimi. Įgyvendinę šį projektą ne tik suteikiame galimybę mokytis, dirbti, kurti kitiems, bet ir patys gavome didžiulę galimybę mokytis, tobulėti ir kaupti unikalią patirtį“, – įvardijo „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius.
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras sujungia Vilniaus tiksliųjų mokslų pajėgas ir kuria galimybes, leisiančias įgyvendinti pokyčius moksliniuose tyrimuose, efektyviai bedradarbiauti mokslo ir verslo institucijoms, kokybiškai organizuoti studijas. Mokslininkai, dirbantys lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos srityse turės aukščiausio lygio technologines galimybes, kurios leis konkuruoti pasauliniu mastu.