Vilniaus universiteto jungtinis gyvybės mokslų centras Vilniuje

Projekto aprašymas

Projekto „Jungtinis gyvybės mokslų centras“ plotas: 24084 m²; tūris – 136727 m³; statybos kaina ~ 30 mln. eurų.

Tai pirmasis AB „Panevėžio statybos tresto“ projektavimo biuro parengtas darbo projektas, kuriame visos projekto dalys suprojektuotos trimatėje erdvėje remiantis BIM principais.

Projektuojant konstrukcinę projekto dalį tame pačiame „Tekla Structures“ modelyje buvo dirbama kartu su surenkamų gelžbetoninių elementų gamintoju.

Pretendavimas į „OpenBIM Awards 2016″ nominacijas

Projektą pristato:

Užsakovas:

Vilniaus Universitetas

BIM projektuotojai:

• Architektūra: UAB „JAS“
• Pamatinės ir monolitinės konstrukcijos: AB „Panevėžio statybos trestas“
• Antžeminės konstrukcijos: AB „Panevėžio statybos trestas“
• ŠVOK: UAB „Alinita“, UAB „Vėsa“
• VN: UAB „Alinita“
• Elektra: UAB „Vekada“

BIM programinė įranga:

Architektūra – „AutoCAD Architectural“

Konstrukcijos – „Tekla Structures“

ŠVOK – „DDS-CAD“, „Revit MEP“, „AutoCAD MEP“, „MagiCAD“

VN – „DDS-CAD“

Elektra – „DDS-CAD“

Projekto etapai/procesai, atlikti BIM aplinkoje:

BIM proceso realizavimas

Viena iš priežasčių paskatinusių naudoti BIM šiame projekte – labai sudėtinga inžinerinė dalis, nes pastate daug laboratorijų, kurioms reikalingas specialus temperatūrinis ir oro režimai. Kita priežastis – galimybė viename modelyje dirbti kartu su surenkamo gelžbetonio elementų gamintoju, taip išvengiant papildomų darbo laiko sąnaudų perduodant užduotis elementų armavimui ir gamybai.

Pradiniame etape buvo paskirtas projekto BIM koordinatorius, sukurtas serveris modelių talpinimui, projekto dalyviams buvo nustatytos tam tikros taisyklės susijusios su modelių atnaujinimo intervalu bei modelių skaidymo į smulkesnes dalis.

Tolimesniuose etapuose komunikavimui tarp projektuotojų komandos bei statybų aikštelės, buvo naudojama nemokama „Tekla BIMsight“ programinė įranga. Tai palengvino komunikacijos bei koordinavimo procesus per visą projektavimo ir objekto statybos laiką.

Statybos aikštelėje projekto BIM modelis buvo naudojamas vizualinės (3D) informacijos gavimui, koordinacijai tarp projekto dalių, monolitinio gelžbetonio armavimo palengvinimui, inžinerinių dalių sistemų montažui bei kiekių kontrolei (naudojant IFC modelius).

Subrangovų darbų aktavime kiekių patikrai buvo naudojama „Solibri“ programinė įranga. Būtent tuomet paaiškėjo, kad ne visos programos geba išleisti vienodai informatyvų IFC failą, dėl ko negalėjome tikrinti automatizuotai kai kurių inžinerinių sistemų kiekių.

Statybvietėje vykusiuose pasitarimuose buvo naudojamas BIM modelis, spausdinami 3D vaizdiniai kaip papildoma vizuali instrukcija motuotuotojams.

Projekto specifika ir išskirtinumas

Tai pirmasis Lietuvoje tokio mastelio ir detalumo BIM projektas, įgyvendintas naudojant BIM technologijas ir procesus, tiek projektavimo etape, tiek ir statybų aikštelėje. Specifinė ir sudėtinga pastato inžinerinė sistema.

Nauda statybos proceso dalyviams

Nauda užsakovui

Nauda projektuotojams

Nauda statybininkams, gamybininkams

Geresnė, kokybiškesnė komunikacija tarp projekto dalyvių.

Galimybė užsakovui matyti projekto eigą ir aiškiai suprasti, koks bus galutinis produktas.

• Patogesnis darbas ir geresnė komunikacija tarp projekto dalyvių.
• Mažesnė klaidų tikimybė.
• Tikslūs kiekiai.

• Projektuotojų ir gamybininkų bendras darbas modelyje.
• Vaizdinė, lengviau suprantama informacija iš modelio.
• Mažesnė klaidos tikimybė statybos aikštelėje.