Iššūkis su TEKLA – grandiozinis tiltas atlaikys net žemės drebėjimą

Ketvirtas pagal ilgį pasaulyje kabantis Osmano Gazi tiltas, kurio statyba truko 2013-2016 m., tęsiasi net 2,6 km per Izmito įlanką Turkijoje. Šio grandiozinio 8 mlrd. eurų statinio, įkurdinto vienoje iš didžiausių seisminio aktyvumo zonų pasaulyje, projektavimas ir statyba buvo nemenkas iššūkis. Tik preciziškas tikslumas, išgautas naudojant „Tekla Structures“, garantuoja jo saugumą. Specialiuoju prizu projektas buvo įvertintas ir „2016 Tekla BIM Awards“ konkurse.

Kabantis tiltas pavadintas Osmanų imperijos – dabartinės Turkijos respublikos pirmtakės – įkūrėjo ir pirmojo sultono vardu.

Tilto atidarymo laukė tūkstančiai – juk jo dėka kelionės tarp Stambulo ir prie Egėjo jūros esančio Izmyro laikas sumažėja nuo devynių valandų iki 3,5 valandos. O kelias automobiliu aplink Izmito įlanką vietoje geros valandos trunka vos šešias minutes.

Na o specialistams didžiausias iššūkis buvo tai, jog Osmano Gazi tiltą reikėjo pastatyti vienoje iš didžiausių seisminio aktyvumo zonų pasaulyje. Dar 1999 metais netoli tilto įvyko 7.5 balų žemės drebėjimas. Tad tiltą projektavusi COWI komanda turėjo pateikti novatoriškų sprendimų, siekiant apsaugoti tiltą ir žmones nuo kito žemės drebėjimo.

Projekto sėkmę nulėmę iššūkiai

Tilto statybai buvo naudojamos stambios, suvirintos plokštinio metalo konstrukcijos, todėl buvo būtinas tikslus suvirinimo siūlių susitraukimo apskaičiavimas, tačiau primityvūs modeliavimo įrankiai tokio tikslumo matmenų skaičiavimams nėra tinkami. Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta paraleliai sukurti du modelius: vieną gamybos matmenų modelį ir antrą, papildomą – su susitraukimo vertėmis. Tam, kad apjungti šių dviejų modelių duomenis, buvo pasinaudota programa „Tekla API“. Į bendrą modelį buvo suvesti visi duomenys – atskirų metalo plokščių ir jau suvirintų konstrukcijų išmatavimai. Bendrame modelyje atvaizduoti visi CNC duomenys, reikalingi tolimesniems pjovimo, gręžimo, ženklinimo ir virinimo darbams. Dėl to gamybos nuokrypiai projekto metu buvo labai maži.

Dėmesį reikėjo atkreipti dar ir į tai, kad gamybos matmenys skyrėsi nuo projektinių. Gaminio koordinatės buvo skaičiuojamos atsižvelgiant į projektinius duomenis, įskaitant standartinius konstrukcijos nuokrypius. Pradiniai bokštų modeliai kurti būtent tokiu metodu „Tekla API“ programa. Šis skaičiavimo metodas naudotas visose statybos ir gamybos stadijose.

Projektuojant tilto modelį buvo pasinaudota objekto simetrijos privalumais, t.y. modeliuota tik viena tilto pusė. Antra sukurta simetriškai, panaudojus tuos pačius brėžinius.

BIM ir „Tekla Structures“ nauda

Kiekvieną tilto bokštą sudaro 52 atskiri blokai, kurių kiekvienas sveria po 360 tonų. Tilto plokštumą apytikriai sudaro 113-35 m x 50 m dydžio blokų, kai kurie jų sveria beveik 600 tonų. Atitinkamai sumontuoti blokai atkeliavo tiesiai iš cechų.

Tokio svarbaus statinio grandiozinei gamybai ruoštasi itin kruopščiai. Planavimas ir darbų vykdymas buvo išskirstytas atskirtais etapais. Sudedamosios objekto dalys turėjo būti suprojektuotos be klaidų, todėl buvo atidžiai stebimas ir tikrinamas visas projektas, pradedant pirkimais ir baigiant montavimu. Projekto metu visi jo dalyviai – projektuotojai, inžinieriai, gamintojai, montuotojai ir net transportavimo kompanija – naudojosi vienu „Tekla“ 3D modeliu.

Kiekvienam konstrukcijų mazgui, junginiui buvo suteiktas unikalus darbinis ir pozicinis numeris. Visi projekto dalyviai galėjo stebėti gamybos procesą ir visą informaciją, kurią gamintojas įkelia į 3D modelį, panaudodamas UDA įrangą ir sukeldamas duomenis į išteklių planavimo ERP (angl. Enterprise resource planning) sistemą. Informacija iš ERP sistemos galėjo būti nesunkiai grąžinama atgal į modelį „Tekla“ priemonėmis. Būtent dėl šių savybių „Tekla Structures“ buvo pilnai integruota gamybos procese ir padėjo „Çimtaş Steel – Gemlik and Çimtaş Shipyard – Gölcük“ kompanijai sėkmingai apdoroti daugiau nei 52 000 tonų metalo per itin trumpą laiką.